Reikia darbo

Taip, darbdavys gali kompensuoti kuro išlaidas darbuotojui už kelionę į darbą ir grįžimą namo, tačiau tai nėra privaloma – tokia kompensacija priklauso nuo darbdavio geranoriškumo arba įmonės politikos.

Keli svarbūs aspektai, susiję su kuro kompensacija:

1. Darbdavio sprendimas – Kuro išlaidų kompensavimas už kelionę į darbą ir iš darbo gali būti taikomas kaip papildoma nauda, jei darbdavys nusprendžia tai įtraukti į savo politiką arba darbo sutartį. Lietuvoje tai nėra įstatymiškai privaloma išmoka.

2. Aprašymas darbo sutartyje – Jei darbdavys nusprendžia kompensuoti šias išlaidas, tai turėtų būti aiškiai įtraukta į darbo sutartį ar papildomą susitarimą, kuriame būtų nurodyta kompensacijos suma, sąlygos ir tvarka.

3. Apmokestinimas – Kuro kompensacija gali būti laikoma papildoma nauda darbuotojui, ir tokiu atveju ji gali būti apmokestinama. Norint išvengti papildomų mokesčių, rekomenduojama gerai išsiaiškinti su darbdaviu, kaip bus apibrėžta kompensacijos tvarka.

4. Kompensacijos taikymo atvejai – Įprasta, kad kuro sąnaudos kompensuojamos tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas važiuoja į darbą iš kito miesto ar kaimo, arba kai darbo vieta sunkiai pasiekiama viešuoju transportu.

Galutinė kuro kompensacijos tvarka ir sąlygos priklauso nuo individualių susitarimų su darbdaviu, todėl geriausia pasikonsultuoti su įmonės personalo skyriumi arba tiesiogiai su darbdaviu.

Darbo sutartyse paprastai atlyginimas nurodomas bruto (prieš mokesčius), kadangi tai yra standartinis būdas darbo užmokesčiui apibrėžti pagal Lietuvos darbo teisę. Tai padeda užtikrinti aiškumą, nes bruto suma yra bendras atlyginimo dydis, nuo kurio darbdavys turi apskaičiuoti mokesčius ir įmokas valstybei.

Atsakymai į jūsų klausimus:

1. Kodėl darbo sutartyse atlyginimas nurodomas bruto, o ne neto?

   Darbo kodeksas nurodo, kad darbo sutartyje paprastai rašoma bruto suma, nes būtent nuo bruto atlyginimo apskaičiuojami visi mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinės apsaugos įmokos. Tai yra įprasta praktika, nes bruto dydį lengviau pritaikyti skirtingiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų asmeninių mokesčių lengvatų ar kitų aplinkybių, kurios lemia galutinį neto dydį.
   
   

2. Jei darbo skelbime nurodytas neto atlyginimas, ar sutartyje taip pat bus nurodyta neto suma?

   Ne būtinai. Darbo skelbimuose nurodytas neto (į rankas) atlyginimas dažnai naudojamas kaip informacinis, patrauklesnis dydis kandidatams pritraukti, kad jie matytų realų „į rankas“ gaunamą atlyginimą. Vis dėlto darbo sutartyje dažniausiai naudojamas bruto atlyginimas. Jei norite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta neto suma, galite apie tai derėtis su darbdaviu, tačiau įprastai bus nurodoma bruto suma.

3. Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl mažesnio atlyginimo nei skelbime?

   Taip, darbo sutartyje gali būti nurodytas ir mažesnis atlyginimas nei skelbime, ypač jei per pokalbį dėl darbo sutariama dėl kitokių sąlygų. Skelbimas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl galutinis atlyginimas nustatomas tik po derybų ir abiejų pusių sutarimo. Jei sutartis pasirašoma, ji tampa galutiniu šaltiniu dėl darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo skelbime.

Jei kyla neaiškumų dėl atlyginimo dydžio, geriausia iš anksto pasitikslinti su darbdaviu ar įmonės personalo skyriumi ir paprašyti, kad darbo sutartyje būtų aiškiai nurodyta jums suprantama forma.

Žalia kortelė - specialus higienos pažymėjimas, be kurio nebūtų galima dirbti kai kuriose pareigose. Tokios kortelės yra privalomos dirbant su maistu, su vaikais, ir net areštinėse. Žalios kortelės galiojimas nėra amžinas, ją kas keletą metų reikia pasikeisti į naują. Keitimo laikotarpis gali svyruoti nuo 2 iki 5 metų. Žalią kortelę gauti galima lankant specialius kursus, ir už ją susimokėjus (apie 12 eurų).

Dėkui už klausimą. Pirmiausia, pagalvokite, kaip galėtumėte save pristatyti darbdaviui. Kodėl būsimas darbdavys turėtų susidomėti jumis? Kokia jūsų darbo patirtis? Kai atsakysite į šiuos klausimus, pagalvokite, ko galėtumėte paklausti darbdavio. Į darbo pokalbį atsinešti gyvenimo aprašymo nereikia, kadangi jūs jau siuntėte gyvenimo aprašymą darbdaviui.

Dėkui už klausimą. Norėčiau jūsų paklausti, kas jums yra normalus darbas? Ar tai darbas nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro? O gal norite dirbti tik rytais arba tik vakarais? Kadangi neturite darbo patirties, turėtumėte suprasti, kad pirmas jūsų darbas galbūt nebus toks, kokio ieškote. Patobulinkite savo gyvenimo aprašymą - parašykite, kokios yra jūsų geros ir blogos savybės, kokie jūsų hobiai ir pan. Išplėskite darbo paieškos filtrą ir tikrai atrasite tai, kas jums patiktų. Sėkmės!

Jūsų pastebėjimas dėl įmonių, ieškančių darbuotojų yra labai įdomus. Greičiausiai kai kurios įmonės neturi sukūrusios tinkamo darbo skelbimo, todėl būsimiems darbuotojams nėra aišku, ką jie siūlo. Be to, kai kuriuose darbo skelbimuose yra paminėta labai daug informacijos apie darbuotojo pareigas, o nurodytas darbo užmokestis yra gana žemas, todėl atrodo nepatraukliai. Žinoma, ne visos įmonės verkia, kad trūksta darbuotojų. Kai kurie darbdaviai labai atsakingai žiūri į naujo darbuotojo paieškas, todėl investuoja laiką ir pinigus į tinkamą darbo skelbimą bei darbo pokalbį, kuris gali nulemti labai daug.