Bruto

Darbo sutartyse paprastai atlyginimas nurodomas bruto (prieš mokesčius), kadangi tai yra standartinis būdas darbo užmokesčiui apibrėžti pagal Lietuvos darbo teisę. Tai padeda užtikrinti aiškumą, nes bruto suma yra bendras atlyginimo dydis, nuo kurio darbdavys turi apskaičiuoti mokesčius ir įmokas valstybei.

Atsakymai į jūsų klausimus:

1. Kodėl darbo sutartyse atlyginimas nurodomas bruto, o ne neto?

   Darbo kodeksas nurodo, kad darbo sutartyje paprastai rašoma bruto suma, nes būtent nuo bruto atlyginimo apskaičiuojami visi mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinės apsaugos įmokos. Tai yra įprasta praktika, nes bruto dydį lengviau pritaikyti skirtingiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų asmeninių mokesčių lengvatų ar kitų aplinkybių, kurios lemia galutinį neto dydį.
   
   

2. Jei darbo skelbime nurodytas neto atlyginimas, ar sutartyje taip pat bus nurodyta neto suma?

   Ne būtinai. Darbo skelbimuose nurodytas neto (į rankas) atlyginimas dažnai naudojamas kaip informacinis, patrauklesnis dydis kandidatams pritraukti, kad jie matytų realų „į rankas“ gaunamą atlyginimą. Vis dėlto darbo sutartyje dažniausiai naudojamas bruto atlyginimas. Jei norite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta neto suma, galite apie tai derėtis su darbdaviu, tačiau įprastai bus nurodoma bruto suma.

3. Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl mažesnio atlyginimo nei skelbime?

   Taip, darbo sutartyje gali būti nurodytas ir mažesnis atlyginimas nei skelbime, ypač jei per pokalbį dėl darbo sutariama dėl kitokių sąlygų. Skelbimas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl galutinis atlyginimas nustatomas tik po derybų ir abiejų pusių sutarimo. Jei sutartis pasirašoma, ji tampa galutiniu šaltiniu dėl darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo skelbime.

Jei kyla neaiškumų dėl atlyginimo dydžio, geriausia iš anksto pasitikslinti su darbdaviu ar įmonės personalo skyriumi ir paprašyti, kad darbo sutartyje būtų aiškiai nurodyta jums suprantama forma.

Nors tikslių valandinių atlyginimų „Lidl“, „Maxima“, „Circle K“ ir „Burger King“ viešai skelbiama nedaug, galima remtis vidutiniais mėnesiniais atlyginimais ir darbo valandų skaičiumi, kad apytiksliai įvertintume valandinį užmokestį.

„Lidl Lietuva“: 2024 m. rugsėjo mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 1 730,24 EUR neatskaičius mokesčių. Jei laikysime, kad darbuotojai dirba standartines 160 valandų per mėnesį, valandinis atlygis būtų apie 10,81 EUR bruto.

„Maxima“: 2024 m. spalio mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas siekė 1 418 EUR neatskaičius mokesčių. Esant 160 darbo valandų per mėnesį, tai sudarytų apie 8,86 EUR bruto per valandą.

„Circle K Lietuva“: 2024 m. liepos mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 2 060,16 EUR neatskaičius mokesčių. Tai reikštų apie 12,88 EUR bruto per valandą, jei dirbama 160 valandų per mėnesį.

„Burger King“: Konkrečių duomenų apie „Burger King“ darbuotojų atlyginimus Lietuvoje viešai nėra. Tačiau greitojo maisto sektoriuje atlyginimai dažnai būna artimi minimaliam darbo užmokesčiui arba šiek tiek didesni. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 EUR bruto.

Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiavimai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečių pareigų, darbo vietos ir darbuotojo patirties. Norint gauti tikslesnę informaciją, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į minėtas įmones arba peržiūrėti jų darbo skelbimus, kuriuose dažnai nurodomi siūlomi atlyginimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 euro bruto (prieš mokesčius). Tai reiškia, kad darbdavys privalo mokėti bent šią sumą už kiekvieną išdirbtą valandą.

Jei per mėnesį dirbote 184 valandas, jūsų minimalus bruto atlyginimas turėtų būti:

184 val. × 5,65 € = 1 039,60 €

Svarbu pažymėti, kad šis minimalus valandinis atlygis taikomas tik už nekvalifikuotą darbą. Jei jūsų atliekamos pareigos reikalauja tam tikros kvalifikacijos ar specialių įgūdžių, darbdavys privalo mokėti didesnį atlyginimą, nei numato minimalus valandinis tarifas.

Be to, dėl papildomų užduočių, tokių kaip darbas kasoje ar prekių tvarkymas, darbdavys turėtų aiškiai apibrėžti jūsų pareigas darbo sutartyje. Papildomas darbas gali būti įvertintas ir papildomai atlygintas, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir įmonės nustatytų sąlygų.

Jei jūsų atlyginimas nesiekia šio minimalaus dydžio arba nesutampa su darbo sutarties sąlygomis, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į darbdavį paaiškinimo. Jei situacija neišsisprendžia, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją dėl galimo darbo teisės pažeidimo.

Laba diena. Bruto užmokestis - tai neapmokestintas mėnesinis atlyginimas, išmokamas vienam darbuotojui, dar neatskaičius visų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos pats darbuotojas ir sumoka. Į jį įskaitomos gautos premijos, apmokamos atostogos, neatvykimas į darbo vietą dėl ligos. Kitaip tariant, bruto atlyginimas - atlyginimas ant popieriaus. Tuo tarpu neto užmokestis - darbuotojui mokamas atlyginimas, kai visi mokesčiai jau yra atskaičiuoti. Populiaresnis pavadinimas - atlyginimas į rankas.

Dabar Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra apie 2 100–2 300 eurų prieš mokesčius (bruto) ir apie 1 400–1 440 eurų į rankas (neto). 2025 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas siekė apie 2 337 eurus, o neto – apie 1 436 eurus.

Dėkui už klausimą. Bruto darbo užmokestis - tai atlyginimas, į kurį įskaičiuotas darbdavio mokamas darbuotojui pagrindinis darbo užmokestis su papildomais priedais, t. y. socialinio draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokestis. Dar kitaip bruto darbo mokestis vadinamas atlyginimu popieriuje. Neto darbo užmokestis - atlyginimas, kurį darbuotojas gauna atskaičius visus papildomus priedus, t.y. atlyginimas, kurį darbuotojas gauna į rankas. bruto, neto, darbo užmokestis, atlyginimas, į rankas