Darbdavys
Sveiki. Norint, kad darbdavys mokėtų MMA, ar būtinai turi būti įvardinta suma, ar užtenka, kad būtų parašyta "valstybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas"? Dekui.

Nėra būtina įvardinti konkrečią sumą, tačiau rekomenduotina įrašyti: „Darbuotojui mokamas valstybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris keičiasi atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu bus užtikrintas teisinis aiškumas ir darbuotojo interesų apsauga, nes MMA didėjant, darbo sutarties papildomai keisti nereikės.
Darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje. Į darbą važinėja iš kito miesto. Ar galima kompensuoti kuro sunaudojimo išlaidas, skirtas atvažiuoti į darbą ir grįžti namo (ne darbo laikas)? Jei galima, tai kokiu teisės aktu , reikia remtis. Ar reikalingas tiesioginio steigėjo (savivaldybės ) sprendimas?

Taip, darbdavys gali kompensuoti kuro išlaidas darbuotojui už kelionę į darbą ir grįžimą namo, tačiau tai nėra privaloma – tokia kompensacija priklauso nuo darbdavio geranoriškumo arba įmonės politikos.
Keli svarbūs aspektai, susiję su kuro kompensacija:
-
Darbdavio sprendimas – Kuro išlaidų kompensavimas už kelionę į darbą ir iš darbo gali būti taikomas kaip papildoma nauda, jei darbdavys nusprendžia tai įtraukti į savo politiką arba darbo sutartį. Lietuvoje tai nėra įstatymiškai privaloma išmoka.
-
Aprašymas darbo sutartyje – Jei darbdavys nusprendžia kompensuoti šias išlaidas, tai turėtų būti aiškiai įtraukta į darbo sutartį ar papildomą susitarimą, kuriame būtų nurodyta kompensacijos suma, sąlygos ir tvarka.
-
Apmokestinimas – Kuro kompensacija gali būti laikoma papildoma nauda darbuotojui, ir tokiu atveju ji gali būti apmokestinama. Norint išvengti papildomų mokesčių, rekomenduojama gerai išsiaiškinti su darbdaviu, kaip bus apibrėžta kompensacijos tvarka.
-
Kompensacijos taikymo atvejai – Įprasta, kad kuro sąnaudos kompensuojamos tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas važiuoja į darbą iš kito miesto ar kaimo, arba kai darbo vieta sunkiai pasiekiama viešuoju transportu.
Galutinė kuro kompensacijos tvarka ir sąlygos priklauso nuo individualių susitarimų su darbdaviu, todėl geriausia pasikonsultuoti su įmonės personalo skyriumi arba tiesiogiai su darbdaviu.
Sveiki, galbūt galite paaiškinti kodėl darbo sutartyse nėra patikslinama ar darbo atlyginimas yra bruto ar neto? Jeigu darbo skelbime rašomas neto atlyginimas, ar tuomet reikia suprasti, kad darbo sutartyje taip pat rašoma neto suma? Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl žemesnio atlyginimo nei rašoma darbo skelbime?

Darbo sutartyse paprastai atlyginimas nurodomas bruto (prieš mokesčius), kadangi tai yra standartinis būdas darbo užmokesčiui apibrėžti pagal Lietuvos darbo teisę. Tai padeda užtikrinti aiškumą, nes bruto suma yra bendras atlyginimo dydis, nuo kurio darbdavys turi apskaičiuoti mokesčius ir įmokas valstybei.
Atsakymai į jūsų klausimus:
-
Kodėl darbo sutartyse atlyginimas nurodomas bruto, o ne neto?
Darbo kodeksas nurodo, kad darbo sutartyje paprastai rašoma bruto suma, nes būtent nuo bruto atlyginimo apskaičiuojami visi mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinės apsaugos įmokos. Tai yra įprasta praktika, nes bruto dydį lengviau pritaikyti skirtingiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų asmeninių mokesčių lengvatų ar kitų aplinkybių, kurios lemia galutinį neto dydį. -
Jei darbo skelbime nurodytas neto atlyginimas, ar sutartyje taip pat bus nurodyta neto suma?
Ne būtinai. Darbo skelbimuose nurodytas neto (į rankas) atlyginimas dažnai naudojamas kaip informacinis, patrauklesnis dydis kandidatams pritraukti, kad jie matytų realų „į rankas“ gaunamą atlyginimą. Vis dėlto darbo sutartyje dažniausiai naudojamas bruto atlyginimas. Jei norite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta neto suma, galite apie tai derėtis su darbdaviu, tačiau įprastai bus nurodoma bruto suma. -
Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl mažesnio atlyginimo nei skelbime?
Taip, darbo sutartyje gali būti nurodytas ir mažesnis atlyginimas nei skelbime, ypač jei per pokalbį dėl darbo sutariama dėl kitokių sąlygų. Skelbimas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl galutinis atlyginimas nustatomas tik po derybų ir abiejų pusių sutarimo. Jei sutartis pasirašoma, ji tampa galutiniu šaltiniu dėl darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo skelbime.
Jei kyla neaiškumų dėl atlyginimo dydžio, geriausia iš anksto pasitikslinti su darbdaviu ar įmonės personalo skyriumi ir paprašyti, kad darbo sutartyje būtų aiškiai nurodyta jums suprantama forma.
Dirbu uab norfoje.Per mėnesį išdirbus 184 valandas.Ar neprivalo man sumokėti bent už valandas priklausantį atlyginimą?Kiek žinau dabar už valandą turėtų mokėti bent po trys eurus. O kur dar prekių kritimas ir kasoje darbas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 euro bruto (prieš mokesčius). Tai reiškia, kad darbdavys privalo mokėti bent šią sumą už kiekvieną išdirbtą valandą.
Jei per mėnesį dirbote 184 valandas, jūsų minimalus bruto atlyginimas turėtų būti:
184 val. × 5,65 € = 1 039,60 €
Svarbu pažymėti, kad šis minimalus valandinis atlygis taikomas tik už nekvalifikuotą darbą. Jei jūsų atliekamos pareigos reikalauja tam tikros kvalifikacijos ar specialių įgūdžių, darbdavys privalo mokėti didesnį atlyginimą, nei numato minimalus valandinis tarifas.
Be to, dėl papildomų užduočių, tokių kaip darbas kasoje ar prekių tvarkymas, darbdavys turėtų aiškiai apibrėžti jūsų pareigas darbo sutartyje. Papildomas darbas gali būti įvertintas ir papildomai atlygintas, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir įmonės nustatytų sąlygų.
Jei jūsų atlyginimas nesiekia šio minimalaus dydžio arba nesutampa su darbo sutarties sąlygomis, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į darbdavį paaiškinimo. Jei situacija neišsisprendžia, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją dėl galimo darbo teisės pažeidimo.
Kas yra lankstus darbo grafikas? Darbo skelbimuose dažnai matau rašo apie lankstų darbo grafiką.

Dirbant lanksčiu darbo grafiku, darbdavys nustato pamainas, kuriomis dienomis darbuotojas turi ateiti į darbą, tačiau palieka laisvę darbuotojui pačiam nuspręsti, kuriomis valandomis jis dirbs. Svarbu išdirbti nustatytą darbo valandų skaičių (pavyzdžiui 8 valandas per dieną). Šis darbo režimas yra geras tuo, jog tam tikras neišdirbtos darbo valandos darbdavio sutikimu gali būti perkeltos į kitą mėnesį. Tokį grafiką galima nusistatyti kelioms ar visoms savaitės dienoms, priklausomai nuo darbdavio poreikių.

CV ir gyvenimo aprašymas yra tas pats. Tai asmeniniai duomenys, kuriuos darbo ieškantis asmuo pateikia būsimam darbdaviui. Dar kitaip vadinamas gyvenimo aprašymu, cv yra pirmas žingsnis įsidarbinimo link. Jį kuriantis asmuo aprašo savo pasiekimus, gebėjimus, pomėgius, darbo patirtį. Toks dokumentas gali užtikrinti, jog žmogus patiks darbdaviui, ir šis pasiūlys jam vietą savo kolektyve, tad svarbu itin atidžiai šį dokumentą sukonstruoti, ir nepamiršti jo atsinešti einant į darbo pokalbį.
Sveiki! Kaip reikėtų pasiruošti darbo pokalbiui? Ar reikia atsinešti gyvenimo aprašymą?

Dėkui už klausimą. Pirmiausia, pagalvokite, kaip galėtumėte save pristatyti darbdaviui. Kodėl būsimas darbdavys turėtų susidomėti jumis? Kokia jūsų darbo patirtis? Kai atsakysite į šiuos klausimus, pagalvokite, ko galėtumėte paklausti darbdavio. Į darbo pokalbį atsinešti gyvenimo aprašymo nereikia, kadangi jūs jau siuntėte gyvenimo aprašymą darbdaviui.

Dėkui už klausimą. Šiuo metu įmonės PRIVALO nurodyti atlyginimą darbo skelbimuose, tai įpareigoja priimta Darbo kodekso 25 straipsnio pataisa. Darbdaviai turi nurodyti atlyginimą arba jo intervalą. Šiuo metu nėra daug darbo skelbimų, kuriuose nebūtų įvardinta konkreti darbo užmokesčio suma arba jo intervalas. Kai kurie darbdaviai prie darbo skelbimų nurodo valandinį įkainį, kuris gali sufleruoti, kad darbo užmokestis priklausys nuo darbe praleistų valandų.
Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.“