Diskusijos

Kostai, ačiū už klausimą. Jeigu nori padidinti galimybes gauti geresnį darbą, rinkis kursus, kurie šiuo metu yra paklausūs darbdavių akyse. Lietuvoje labai vertinami IT kursai (programavimo pagrindai „CodeAcademy“, „Vilnius Coding School“, „Udemy“), duomenų analizės ir „Excel/Power BI“ mokymai („Coursera“, „Skillshare“). Jeigu domina administracinės ar vadybinės pozicijos – verta rinktis projektų valdymo (PMP, Agile, Scrum), personalo valdymo arba Lean, Six Sigma kursus („ISM Executive School“, „Verslo Mokykla“).

Didelę naudą duoda ir skaitmeninės rinkodaros programos (Google Digital Garage, „HubSpot Academy“, „Lithuanian Marketing Academy“). Užsienio kalbos, ypač anglų ir vokiečių, taip pat išlieka labai svarbios – jų galima mokytis per „Kalba.lt“, „EF English Live“ ar net „Duolingo“. Jei galvoji apie darbą užsienyje ar augimą karjeroje, rekomenduočiau investuoti bent į vieną techninę kompetenciją (pvz., IT ar analitiką) ir vieną „soft skills“ sritį (pvz., lyderystę ar derybų įgūdžius), nes toks derinys daro tave konkurencingiausiu.

Nėra būtina įvardinti konkrečią sumą, tačiau rekomenduotina įrašyti: „Darbuotojui mokamas valstybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris keičiasi atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu bus užtikrintas teisinis aiškumas ir darbuotojo interesų apsauga, nes MMA didėjant, darbo sutarties papildomai keisti nereikės.

Taip, darbdavys gali kompensuoti kuro išlaidas darbuotojui už kelionę į darbą ir grįžimą namo, tačiau tai nėra privaloma – tokia kompensacija priklauso nuo darbdavio geranoriškumo arba įmonės politikos.

Keli svarbūs aspektai, susiję su kuro kompensacija:

1. Darbdavio sprendimas – Kuro išlaidų kompensavimas už kelionę į darbą ir iš darbo gali būti taikomas kaip papildoma nauda, jei darbdavys nusprendžia tai įtraukti į savo politiką arba darbo sutartį. Lietuvoje tai nėra įstatymiškai privaloma išmoka.

2. Aprašymas darbo sutartyje – Jei darbdavys nusprendžia kompensuoti šias išlaidas, tai turėtų būti aiškiai įtraukta į darbo sutartį ar papildomą susitarimą, kuriame būtų nurodyta kompensacijos suma, sąlygos ir tvarka.

3. Apmokestinimas – Kuro kompensacija gali būti laikoma papildoma nauda darbuotojui, ir tokiu atveju ji gali būti apmokestinama. Norint išvengti papildomų mokesčių, rekomenduojama gerai išsiaiškinti su darbdaviu, kaip bus apibrėžta kompensacijos tvarka.

4. Kompensacijos taikymo atvejai – Įprasta, kad kuro sąnaudos kompensuojamos tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas važiuoja į darbą iš kito miesto ar kaimo, arba kai darbo vieta sunkiai pasiekiama viešuoju transportu.

Galutinė kuro kompensacijos tvarka ir sąlygos priklauso nuo individualių susitarimų su darbdaviu, todėl geriausia pasikonsultuoti su įmonės personalo skyriumi arba tiesiogiai su darbdaviu.

Darbo sutartyse paprastai atlyginimas nurodomas bruto (prieš mokesčius), kadangi tai yra standartinis būdas darbo užmokesčiui apibrėžti pagal Lietuvos darbo teisę. Tai padeda užtikrinti aiškumą, nes bruto suma yra bendras atlyginimo dydis, nuo kurio darbdavys turi apskaičiuoti mokesčius ir įmokas valstybei.

Atsakymai į jūsų klausimus:

1. Kodėl darbo sutartyse atlyginimas nurodomas bruto, o ne neto?

   Darbo kodeksas nurodo, kad darbo sutartyje paprastai rašoma bruto suma, nes būtent nuo bruto atlyginimo apskaičiuojami visi mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinės apsaugos įmokos. Tai yra įprasta praktika, nes bruto dydį lengviau pritaikyti skirtingiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų asmeninių mokesčių lengvatų ar kitų aplinkybių, kurios lemia galutinį neto dydį.
   
   

2. Jei darbo skelbime nurodytas neto atlyginimas, ar sutartyje taip pat bus nurodyta neto suma?

   Ne būtinai. Darbo skelbimuose nurodytas neto (į rankas) atlyginimas dažnai naudojamas kaip informacinis, patrauklesnis dydis kandidatams pritraukti, kad jie matytų realų „į rankas“ gaunamą atlyginimą. Vis dėlto darbo sutartyje dažniausiai naudojamas bruto atlyginimas. Jei norite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta neto suma, galite apie tai derėtis su darbdaviu, tačiau įprastai bus nurodoma bruto suma.

3. Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl mažesnio atlyginimo nei skelbime?

   Taip, darbo sutartyje gali būti nurodytas ir mažesnis atlyginimas nei skelbime, ypač jei per pokalbį dėl darbo sutariama dėl kitokių sąlygų. Skelbimas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl galutinis atlyginimas nustatomas tik po derybų ir abiejų pusių sutarimo. Jei sutartis pasirašoma, ji tampa galutiniu šaltiniu dėl darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo skelbime.

Jei kyla neaiškumų dėl atlyginimo dydžio, geriausia iš anksto pasitikslinti su darbdaviu ar įmonės personalo skyriumi ir paprašyti, kad darbo sutartyje būtų aiškiai nurodyta jums suprantama forma.

Nors tikslių valandinių atlyginimų „Lidl“, „Maxima“, „Circle K“ ir „Burger King“ viešai skelbiama nedaug, galima remtis vidutiniais mėnesiniais atlyginimais ir darbo valandų skaičiumi, kad apytiksliai įvertintume valandinį užmokestį.

„Lidl Lietuva“: 2024 m. rugsėjo mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 1 730,24 EUR neatskaičius mokesčių. Jei laikysime, kad darbuotojai dirba standartines 160 valandų per mėnesį, valandinis atlygis būtų apie 10,81 EUR bruto.

„Maxima“: 2024 m. spalio mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas siekė 1 418 EUR neatskaičius mokesčių. Esant 160 darbo valandų per mėnesį, tai sudarytų apie 8,86 EUR bruto per valandą.

„Circle K Lietuva“: 2024 m. liepos mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 2 060,16 EUR neatskaičius mokesčių. Tai reikštų apie 12,88 EUR bruto per valandą, jei dirbama 160 valandų per mėnesį.

„Burger King“: Konkrečių duomenų apie „Burger King“ darbuotojų atlyginimus Lietuvoje viešai nėra. Tačiau greitojo maisto sektoriuje atlyginimai dažnai būna artimi minimaliam darbo užmokesčiui arba šiek tiek didesni. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 EUR bruto.

Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiavimai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečių pareigų, darbo vietos ir darbuotojo patirties. Norint gauti tikslesnę informaciją, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į minėtas įmones arba peržiūrėti jų darbo skelbimus, kuriuose dažnai nurodomi siūlomi atlyginimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 euro bruto (prieš mokesčius). Tai reiškia, kad darbdavys privalo mokėti bent šią sumą už kiekvieną išdirbtą valandą.

Jei per mėnesį dirbote 184 valandas, jūsų minimalus bruto atlyginimas turėtų būti:

184 val. × 5,65 € = 1 039,60 €

Svarbu pažymėti, kad šis minimalus valandinis atlygis taikomas tik už nekvalifikuotą darbą. Jei jūsų atliekamos pareigos reikalauja tam tikros kvalifikacijos ar specialių įgūdžių, darbdavys privalo mokėti didesnį atlyginimą, nei numato minimalus valandinis tarifas.

Be to, dėl papildomų užduočių, tokių kaip darbas kasoje ar prekių tvarkymas, darbdavys turėtų aiškiai apibrėžti jūsų pareigas darbo sutartyje. Papildomas darbas gali būti įvertintas ir papildomai atlygintas, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir įmonės nustatytų sąlygų.

Jei jūsų atlyginimas nesiekia šio minimalaus dydžio arba nesutampa su darbo sutarties sąlygomis, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į darbdavį paaiškinimo. Jei situacija neišsisprendžia, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją dėl galimo darbo teisės pažeidimo.

Laba diena. Bruto užmokestis - tai neapmokestintas mėnesinis atlyginimas, išmokamas vienam darbuotojui, dar neatskaičius visų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos pats darbuotojas ir sumoka. Į jį įskaitomos gautos premijos, apmokamos atostogos, neatvykimas į darbo vietą dėl ligos. Kitaip tariant, bruto atlyginimas - atlyginimas ant popieriaus. Tuo tarpu neto užmokestis - darbuotojui mokamas atlyginimas, kai visi mokesčiai jau yra atskaičiuoti. Populiaresnis pavadinimas - atlyginimas į rankas.

Dabar Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra apie 2 100–2 300 eurų prieš mokesčius (bruto) ir apie 1 400–1 440 eurų į rankas (neto). 2025 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas siekė apie 2 337 eurus, o neto – apie 1 436 eurus.

Konduktorius yra asmuo, tikrinantis traukinio keleivių įsigytus bilietus, taip pat juos parduoda. Tai panašus į autobusų kontrolierių, darbas. Ši specialybė yra kvalifikuota. Ją mokantis būsimasis specialistas privalo žinoti geležinkelių naudojimo nuostatus, geležinkelių eismo taisykles ir t.t. Taip pat turi mokėti atkabinti, prikabinti vagonus, įtvirtina juos keliuose naudodamasis įvairiomis ryšio priemonėmis, tikrina traukinio stabdžius, užsiima dokumentų forminimu. Uždirbama nuo 800 eurų per mėnesį ant popieriaus.