Diskusijos

Įstatymai draudžia diskriminuoti dėl amžiaus, tačiau praktikoje vyresniems kandidatams darbo paieška tikrai gali užtrukti ilgiau. Kai kurios įmonės ieško jaunesnių žmonių dėl technologijų įsisavinimo ar didesnio lankstumo, bet daugelyje sektorių – gamybos, logistikos, aptarnavimo – patirtis ir patikimumas yra labai vertinami. Be to, darbdaviai gauna valstybės subsidijas už vyresnių nei 50 m. žmonių įdarbinimą, todėl tai gali būti privalumas. Svarbiausia – parodyti, kad esi motyvuotas, atviras naujovėms ir patikimas.

Taip, darbdaviai gana dažnai peržiūri kandidatų socialinius tinklus, ypač jei kalbame apie atsakingas pareigas ar darbą su klientais. Tai jiems suteikia papildomos informacijos apie žmogų – ne tik profesinę patirtį, bet ir charakterį, bendravimo stilių, vertybes. Nors oficialiai atranka turėtų remtis kvalifikacija ir įgūdžiais, realybėje personalo specialistai ar vadovai neretai užmeta akį į „Facebook“, „LinkedIn“, kartais ir „Instagram“. Jie atkreipia dėmesį į tai, ar kandidatas nepublikuoja labai prieštaringo turinio, ar neskelbia įžeidžiančių komentarų, ar neatrodo pernelyg konfliktiškas.

Svarbu suprasti, kad darbdaviai nėra detektyvai ir ne visi gilinsis į kiekvieną nuotrauką, bet pirmas įspūdis gali būti labai reikšmingas. Jei viešai pasiekiama informacija kelia abejonių dėl žmogaus atsakingumo ar tinkamumo atstovauti įmonei, tai gali turėti įtakos sprendimui. Kita vertus, gerai sutvarkyta „LinkedIn“ paskyra, profesionali komunikacija ir tvarkingas įvaizdis gali tapti papildomu pliusu ir sustiprinti kandidato galimybes.

Todėl verta bent minimaliai prižiūrėti, ką mato kiti, ypač potencialūs darbdaviai. Nereikia apsimesti kitokiu žmogumi, bet pravartu pasirūpinti, kad socialiniuose tinkluose nebūtų to, kas galėtų sukelti neigiamą įspūdį apie profesionalumą ar patikimumą.

Pagal Lietuvos darbo kodeksą, viršvalandžiai yra darbas, atliekamas virš nustatyto darbo laiko. Jie turi būti apmokami ne mažiau kaip 1,5 karto didesniu tarifu nei įprastas atlygis. Jei viršvalandžiai dirbami poilsio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), apmokėjimas turi siekti bent dvigubą darbo užmokestį. Už darbą švenčių dieną – taip pat taikomas ne mažiau kaip dvigubas tarifas. Jei darbdavys vietoj to pasiūlo papildomą poilsio dieną, turi būti aiškus darbuotojo sutikimas.

Svarbu žinoti, kad darbdavys negali viršvalandžių laikyti „tavo iniciatyva“, jei jie buvo būtini darbo funkcijoms atlikti – tai vis tiek laikoma viršvalandžiais. Jei už juos nemokama, pirmiausia verta pateikti oficialų rašytinį prašymą darbdaviui. Jei reakcijos nėra – kreipkis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), pateikdamas įrodymus (darbo grafikus, el. laiškus, liudininkų parodymus). Dažniausiai užtenka VDI patikrinimo, kad darbdavys pradėtų laikytis įstatymų.

Praktikoje tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, sekmadienį dirbai 8 valandas, už jas turi būti sumokėta dvigubai, arba suteikta kita poilsio diena – bet tik su tavo sutikimu.

Dėkui už klausimą. Norėdamas sėkmingai derėtis dėl atlyginimo kėlimo, pirmiausia pasiruošk faktus – palygink savo atlyginimą su vidutiniais rinkos atlyginimais toje pačioje pozicijoje. Tuomet aiškiai išdėstyk savo vertę: kokius rezultatus pasiekei, kiek sutaupei ar atnešei papildomų pajamų įmonei. Labai svarbu pokalbį pradėti konstruktyviai – ne skųstis, o parodyti, kodėl tavo indėlis vertas didesnio atlygio. Pasiruošk alternatyvoms: jei darbdavys negali iš karto kelti atlyginimo, gali tartis dėl papildomų naudų (mokymų, sveikatos draudimo, lankstesnio darbo grafiko). Lietuvoje geriausiai veikia konkretūs argumentai ir palyginimai su rinkos situacija – emocijos ar ultimatumai dažniausiai neveikia.

Sėkmės!

Kostai, ačiū už klausimą. Jeigu nori padidinti galimybes gauti geresnį darbą, rinkis kursus, kurie šiuo metu yra paklausūs darbdavių akyse. Lietuvoje labai vertinami IT kursai (programavimo pagrindai „CodeAcademy“, „Vilnius Coding School“, „Udemy“), duomenų analizės ir „Excel/Power BI“ mokymai („Coursera“, „Skillshare“). Jeigu domina administracinės ar vadybinės pozicijos – verta rinktis projektų valdymo (PMP, Agile, Scrum), personalo valdymo arba Lean, Six Sigma kursus („ISM Executive School“, „Verslo Mokykla“).

Didelę naudą duoda ir skaitmeninės rinkodaros programos (Google Digital Garage, „HubSpot Academy“, „Lithuanian Marketing Academy“). Užsienio kalbos, ypač anglų ir vokiečių, taip pat išlieka labai svarbios – jų galima mokytis per „Kalba.lt“, „EF English Live“ ar net „Duolingo“. Jei galvoji apie darbą užsienyje ar augimą karjeroje, rekomenduočiau investuoti bent į vieną techninę kompetenciją (pvz., IT ar analitiką) ir vieną „soft skills“ sritį (pvz., lyderystę ar derybų įgūdžius), nes toks derinys daro tave konkurencingiausiu.

Nėra būtina įvardinti konkrečią sumą, tačiau rekomenduotina įrašyti: „Darbuotojui mokamas valstybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris keičiasi atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu bus užtikrintas teisinis aiškumas ir darbuotojo interesų apsauga, nes MMA didėjant, darbo sutarties papildomai keisti nereikės.

Taip, darbdavys gali kompensuoti kuro išlaidas darbuotojui už kelionę į darbą ir grįžimą namo, tačiau tai nėra privaloma – tokia kompensacija priklauso nuo darbdavio geranoriškumo arba įmonės politikos.

Keli svarbūs aspektai, susiję su kuro kompensacija:

1. Darbdavio sprendimas – Kuro išlaidų kompensavimas už kelionę į darbą ir iš darbo gali būti taikomas kaip papildoma nauda, jei darbdavys nusprendžia tai įtraukti į savo politiką arba darbo sutartį. Lietuvoje tai nėra įstatymiškai privaloma išmoka.

2. Aprašymas darbo sutartyje – Jei darbdavys nusprendžia kompensuoti šias išlaidas, tai turėtų būti aiškiai įtraukta į darbo sutartį ar papildomą susitarimą, kuriame būtų nurodyta kompensacijos suma, sąlygos ir tvarka.

3. Apmokestinimas – Kuro kompensacija gali būti laikoma papildoma nauda darbuotojui, ir tokiu atveju ji gali būti apmokestinama. Norint išvengti papildomų mokesčių, rekomenduojama gerai išsiaiškinti su darbdaviu, kaip bus apibrėžta kompensacijos tvarka.

4. Kompensacijos taikymo atvejai – Įprasta, kad kuro sąnaudos kompensuojamos tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas važiuoja į darbą iš kito miesto ar kaimo, arba kai darbo vieta sunkiai pasiekiama viešuoju transportu.

Galutinė kuro kompensacijos tvarka ir sąlygos priklauso nuo individualių susitarimų su darbdaviu, todėl geriausia pasikonsultuoti su įmonės personalo skyriumi arba tiesiogiai su darbdaviu.

Darbo sutartyse paprastai atlyginimas nurodomas bruto (prieš mokesčius), kadangi tai yra standartinis būdas darbo užmokesčiui apibrėžti pagal Lietuvos darbo teisę. Tai padeda užtikrinti aiškumą, nes bruto suma yra bendras atlyginimo dydis, nuo kurio darbdavys turi apskaičiuoti mokesčius ir įmokas valstybei.

Atsakymai į jūsų klausimus:

1. Kodėl darbo sutartyse atlyginimas nurodomas bruto, o ne neto?

   Darbo kodeksas nurodo, kad darbo sutartyje paprastai rašoma bruto suma, nes būtent nuo bruto atlyginimo apskaičiuojami visi mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinės apsaugos įmokos. Tai yra įprasta praktika, nes bruto dydį lengviau pritaikyti skirtingiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų asmeninių mokesčių lengvatų ar kitų aplinkybių, kurios lemia galutinį neto dydį.
   
   

2. Jei darbo skelbime nurodytas neto atlyginimas, ar sutartyje taip pat bus nurodyta neto suma?

   Ne būtinai. Darbo skelbimuose nurodytas neto (į rankas) atlyginimas dažnai naudojamas kaip informacinis, patrauklesnis dydis kandidatams pritraukti, kad jie matytų realų „į rankas“ gaunamą atlyginimą. Vis dėlto darbo sutartyje dažniausiai naudojamas bruto atlyginimas. Jei norite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta neto suma, galite apie tai derėtis su darbdaviu, tačiau įprastai bus nurodoma bruto suma.

3. Ar darbo sutartyje galima sutarti dėl mažesnio atlyginimo nei skelbime?

   Taip, darbo sutartyje gali būti nurodytas ir mažesnis atlyginimas nei skelbime, ypač jei per pokalbį dėl darbo sutariama dėl kitokių sąlygų. Skelbimas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl galutinis atlyginimas nustatomas tik po derybų ir abiejų pusių sutarimo. Jei sutartis pasirašoma, ji tampa galutiniu šaltiniu dėl darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo skelbime.

Jei kyla neaiškumų dėl atlyginimo dydžio, geriausia iš anksto pasitikslinti su darbdaviu ar įmonės personalo skyriumi ir paprašyti, kad darbo sutartyje būtų aiškiai nurodyta jums suprantama forma.

Nors tikslių valandinių atlyginimų „Lidl“, „Maxima“, „Circle K“ ir „Burger King“ viešai skelbiama nedaug, galima remtis vidutiniais mėnesiniais atlyginimais ir darbo valandų skaičiumi, kad apytiksliai įvertintume valandinį užmokestį.

„Lidl Lietuva“: 2024 m. rugsėjo mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 1 730,24 EUR neatskaičius mokesčių. Jei laikysime, kad darbuotojai dirba standartines 160 valandų per mėnesį, valandinis atlygis būtų apie 10,81 EUR bruto.

„Maxima“: 2024 m. spalio mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas siekė 1 418 EUR neatskaičius mokesčių. Esant 160 darbo valandų per mėnesį, tai sudarytų apie 8,86 EUR bruto per valandą.

„Circle K Lietuva“: 2024 m. liepos mėnesį vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 2 060,16 EUR neatskaičius mokesčių. Tai reikštų apie 12,88 EUR bruto per valandą, jei dirbama 160 valandų per mėnesį.

„Burger King“: Konkrečių duomenų apie „Burger King“ darbuotojų atlyginimus Lietuvoje viešai nėra. Tačiau greitojo maisto sektoriuje atlyginimai dažnai būna artimi minimaliam darbo užmokesčiui arba šiek tiek didesni. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra 5,65 EUR bruto.

Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiavimai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečių pareigų, darbo vietos ir darbuotojo patirties. Norint gauti tikslesnę informaciją, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į minėtas įmones arba peržiūrėti jų darbo skelbimus, kuriuose dažnai nurodomi siūlomi atlyginimai.