Nebenori dalyvauti pokalbyje dėl darbo? Bent pranešk...

Prisimenu savo pirmus pokalbius dėl darbo, kuomet prabundi paryčiais ir negali užmigti, nes vis mintyse repetuoji, ką norėtum apie save pasakyti geriausio. Svarstai, kaip atrodys tavo tiesioginis vadovas, ar jis bus malonus, ar patiks pati darbo vieta, kolektyvas, juk pirmas įspūdis toks svarbus! Atsikėlus nenoriai papusryčiauji (vis gi jauduliukas kirba kažkur viduje) ir pradedi ruoštis pokalbiui. Viskas einasi taip kaip buvo suplanuota: iš vakaro jau buvo sudėta tinkama ir tvarkinga apranga pokalbiui, paruošti ir į aplankus sudėti cv ir motyvacinis laiškas, dėl to nerimo ką rengtis ir kur atsispausdinti svarbius darbo pokalbiui dokumentus, beveik nėra. Pasiruošiu kaip visada, greičiau nei įprastai, norisi kuo greičiau nuvyktį į ofisą, kuriame ir vyks pokalbis dėl darbo. Nesvarbu, kad nuvyksiu puslvalandžiu anksčiau, užtad galėsiu neskubant susirasti man reikalingą kabinetą, darbovietę iš vidaus, juk galima susidaryti pirmą įspūdį apie būsimą darbovietę iš to, kaip joje vyksta darbas, kaip elgiasi ir atrodo darbuotojai. Netrukus esu pakviesta pas įmonės vadovą į kabinetą, tvirtai paspaudžiu ranką ir esu pasiryžusi palenkti šį darbo pokalbį man palankia linkme.

Pasirinkdama dirbti personalo atrankų srityje galvojau, kad darbo pokalbis yra svarbus momentas darbo paieškoje ir gyvenime, dėl to jausti atsakomybę ir pagarbą įmonei į kurią pretenduoji, yra privaloma, tačiau kuo toliau tuo labiau matau, kad situacija keičiasi. Ir ne vien dėl to, kad dažnai į darbo pokalbį kandidatai ateina visai nepasiruošę, nežinantys kur, nei dėl ko atėjo (nekalbu apie tinkamą aprangą), o dėl to, kad jie net nepraneša, jog pasikeitė jų planai ir į pokalbį neateis. Tai yra didelė nepagarba darbdaviui, kuris skyrė savo laiką, galbūt atšaukė svarbius susitikimus vien tam, kad suteikti tau galimybę tapti jo komandos dalimi. Vis svarsčiau, kur galėtų slypėti problema? Pamiršo, nebedomina pasiūlymas, nežino kur atvykti, gal visai neieško darbo ir dėl smagumo atsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir pokalbio telefonu metu apsimetė motyvuotas dirbti? Juk taip paprasta paskambinti (ar parašyti trumpąją žinutę), kad pasikeitė planai ir nedalyvausiu atrankoje. Įdomiausia tai, kad telefonu visų yra prašome pranešti, jeigu kažkas keistųsi, kartais netgi tenka sulaukti piktų atsakymų: „Juk ir taip aišku, jog informuosiu, juk mes visi užsiėmę, visi planuojam ir vertinam savo laiką!" Paradoksas, tokie dažniausiai ir nepasirodo (aišku, nepranešę apie tai).

Po ilgų svarstymų priėjau prie išvados, kad darbo ieškantys tiesiog nežino, kaip reikėtų tinkamai informuoti darbdavį, jog nebedalyvaus atrankoje. Taigi žemiau pateikiu 4 žingsniuis, kaip informuoti darbdavį, kad nebenorite dalyvauti darbo pokalbyje:

1. Susisiekite su atrankų specialistu

Kaip įmanoma greičiau susisiekite su atrankų specialistu ir informuokite, kad nebedalyvausite atrankoje. Taip Jūsų susitikimo laiką galės paskirti kitam kandidatui.

2. Skambinkite arba rašykite

Apie atsisakymą dalyvauti atrankoje galite pranešti keliais būdais: skambučiu, trumpąja žinute ir el. laišku. Visi būdai yra priimtini, svarbiausia - pats faktas.

3. Nebūtina nurodyti atsisakymo priežasties

Susisiekę su atrankų specialistu nebūtinai turite įvardinti, kodėl nebedalyvausite atrankoje (mes vertinsime tai, kad pranešėte). Geriausias atsakymas būtų: „Dėl pasikeitusių aplinkybių, atrankoje nebedalyvausiu".

4. Lazda turi du galus

Negalvokite, kad specialistai neprisimena tų, kurie neatvyko į pokalbį ir apie tai nepranešė. Pagalvokite, kad gali atsirasti toks darbo pasiūlymas, kuris Jus tikrai domins ir Jūs bet kokia kaina norėsite sudalyvauti atrankoje, tad būkite atidūs savo CV rašydami, kad pasižymite atsakingumu ir punktualumu. Neatvykimas nepranešus gali turėti neigiamos įtakos vertinant Jūsų kandidatūrą į kitas pozicijas.

Tiems, kurie iš tiesų ieško darbo ir elgiasi atsakingai darbo paieškoje, sakau AČIŪ ir linkiu sėkmės!