Kauno darbo rinkos pulsas 2025 m. rudenį: kas ieško žmonių, kas kelia algas ir kur lauks didžiausi pokyčiai

Kaunas šiandien atrodo kaip miestas, kuris sugeba sujungti du skirtingus pasaulius – pramonės stabilumą ir technologijų proveržį. Iš vienos pusės, tai tvirtas gamybos centras, kurio variklis – Kauno laisvoji ekonominė zona. Iš kitos – miestas, kuriame kuriasi startuoliai, o jų darbuotojų atlyginimai jau konkuruoja su Vilniaus lygmeniu. Čia dera ir akademinė jėga: Kauno technologijos universitetas bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kasmet išleidžia šimtus specialistų, kurie tuoj pat įsilieja į vietos darbo rinką. Tačiau kartu Kaune ypač jaučiami paprastesnių profesijų darbuotojų trūkumai – švietime, sveikatos priežiūroje, aptarnavimo sektoriuje.

Investicijų ir gamybos miestas

Kaunas jau ne vienerius metus vilioja tarptautinius investuotojus. Miestas pateko į „fDi Intelligence – European Cities & Regions of the Future 2025“ reitingą, kur užėmė septintą vietą tarp mažų miestų. Tai ne tik prestižas – realiai Kauno LEZ teritorijoje dirba daugiau nei septyni tūkstančiai žmonių, o investicijų suma perkopė pusantro milijardo eurų. Didžiausios įmonės – „Continental Automotive Lithuania“ ir „Hollister Lietuva“ – nuolat ieško gamybos operatorių, technikų, kokybės specialistų, o šių profesijų paklausa, panašu, nemažės dar ilgą laiką. Ši koncentracija Kaune yra unikali – kitų miestų LEZ teritorijos tokio masto plėtros kol kas neturi.

Profesijos, kurių labiausiai trūksta

Nors gamyba auga, darbo rinkos kasdienybę Kaune formuoja visai kitos problemos. Mokyklos ir darželiai vos spėja suktis – prieš šiuos mokslo metus trūko maždaug 150 mokytojų ir pagalbos specialistų. Panašiai atrodo ir sveikatos sektorius: Kauno klinikos bei kitos gydymo įstaigos nuolat skelbia apie laisvas slaugytojų, padėjėjų ir gydytojų vietas. Tai profesijos, kurios reikalingos čia ir dabar, tačiau jų trūkumas nesprendžiamas metų metais. Šie sektoriai parodo Kauno paradoksą – nors miestas modernėja, pagrindinės viešosios paslaugos sunkiai prisitaiko prie darbo rinkos realijų.

Atlyginimų kontrastai

Kauno atlyginimų vidurkis leidžia miestui tvirtai stovėti tarp lyderių. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje vidutinės darbo pajamos siekia apie 2 399 eurus „ant popieriaus“, o Kaunas čia niekuo nenusileidžia Vilniui ar Klaipėdai. Finansų, IT ir mokslinės veiklos sritys išsiskiria pačiais didžiausiais atlyginimais, tuo tarpu maitinimo ar aptarnavimo sektoriaus darbuotojai lieka pačioje skalės apačioje.

Startuoliai šiame kontekste – tikra sensacija. 2025 m. pradžioje vidutinis atlyginimas juose siekė apie 4 600 eurų bruto, ir ši tendencija kyla kasmet. Kauno startuoliai, konkuruodami su Vilniaus įmonėmis, jau siūlo tokias pat sąlygas, o kartais net ir geresnes. Tuo metu pardavėjai prekybos tinkluose gauna apie 1 100–1 200 eurų bruto, padavėjai – apie 900–1 000 eurų į rankas, valytojai – nuo 800 iki 1 000 eurų. Gamybos linijos operatoriai Kauno gamyklose jau pasiekia 1 800 eurų ribą, o technikai – net iki 2 700 eurų bruto. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad Kaune skirtumas tarp sektorių milžiniškas – vieni gyvena pagal startuolių standartus, kiti vis dar balansuoja ties minimaliais poreikiais.

Nedarbo lygis ir pokyčių ženklai

Nedarbo rodiklis Kauno apskrityje siekia apie 5,8 procento, ir tai artima šalies vidurkiui. Tačiau už skaičių slypi svarbi realybė: nors bendras nedarbo lygis nėra drastiškai didelis, trūksta būtent kvalifikuotų specialistų. Inžinierių, technologijų ir sveikatos priežiūros darbuotojų paklausa yra tokia didelė, kad jie gali rinktis, kur dirbti, o darbdaviai konkuruoja ne tik atlyginimu, bet ir papildomomis sąlygomis – lankstesniu grafiku, karjeros galimybėmis, net mokymais darbo vietoje.

Kas įdarbina daugiausiai

Didžiausios naujienos Kaune pastaruoju metu siejamos su tarptautinėmis gamybos kompanijomis. „Hollister Lietuva“ pranešė apie daugiau nei šimto naujų darbo vietų kūrimą, o „Continental“ kas mėnesį papildo pamainas, priimdama tiek operatorius, tiek inžinierius. Švietimo įstaigos kasmet rugsėjį masiškai ieško mokytojų, o tai tampa jau įprastu reiškiniu. Vis dėlto yra ir nerimo signalų – „Kauno stiklas“ paskelbė apie grupinį beveik pusšimčio darbuotojų atleidimą, o verslo bendruomenėje vis garsiau kalbama, kad mokesčių reforma artimiausiais metais gali padidinti spaudimą mažmeninei prekybai bei HoReCa sektoriui.

Kauno unikalumas Lietuvos kontekste

Kauną nuo kitų miestų atskiria jo pramoninis stuburas. LEZ teritorija pritraukė didžiausius vardus automobilių elektronikos, medicinos technologijų ir logistikos srityse. Prie to prisideda universitetai – KTU ir LSMU užtikrina nuolatinį jaunų specialistų srautą, kuris maitina ne tik gamybą, bet ir paslaugų bei mokslo sektorius. Kauno atlyginimų dinamika rodo, kad miestas sparčiai vejasi Vilnių, o kai kuriuose sektoriuose jau konkuruoja su sostine. Tuo pat metu jis išlaiko savitą balansą – čia galima rasti ir aukštų technologijų centrus, ir mažos maržos paslaugų įmones, kurios leidžia miestui būti įvairialypiam, bet kartu kelia iššūkių darbo rinkai.

Kauno darbo rinka šiandien – kontrastų kupina. Vienoje pusėje – startuolių ir finansų sektoriaus rekordai, kitoje – kuklios algos prekyboje ar aptarnavime. Vienur – šimtai naujų darbo vietų LEZ teritorijoje, kitur – mokyklos, desperatiškai ieškančios mokytojų. Miestas vis labiau tampa erdve, kurioje ekonomika laikosi ant kelių stiprių ramsčių: gamybos, technologijų, švietimo ir sveikatos. Todėl darbo čia yra daug – klausimas tik, ar darbuotojai turės reikiamų įgūdžių, o darbdaviai gebės pasiūlyti tokias sąlygas, kurios išlaikys žmones Kaune ir neleis jiems išvažiuoti kitur.