Kaip atsakingai pasirinkti profesiją? I dalis

Daugelis moksleivių šiuo metu suka galvą, kaip pasirinkti profesiją, kuri juos įkvėptų, nuolatos skatintų tobulėti ir eiti į priekį. Tai vienas atsakingiausių ir svarbiausių momentų gyvenime, kadangi nuo to priklauso jų ateitis. Įvairūs profesinio kryptingumo testai, tevų bei artimųjų patarimai, karjeros specialistų konsultacijos gali padėti apsispręsti, tačiau galutinį sprendimą dėl profesijos pasirinkimo moksleivis turi priimti pats. Žemiau pateikiame keletą patarimų, kurie padės priimti tinkamą prendimą renkantis profesiją:

Primestas sprendimas – blogas pats savaime

Rinktis profesinę veiklą žmonės pradeda gana anksti. Kartais dar negimę, jau būna paskirti šeimos verslui, giminės tradicijai arba neišsipildžiusioms tėvų svajonėms realizuoti. Tačiau tai nėra geras variantas. Kada jūsų likimą bando nulemti tokie dalykai, blogai yra dėl kelių priežasčių. Viena, tai atimama iš jūsų teisė pačiam spręsti pagrindinius savo gyvenimo klausimus. Antra, primestas sprendimas gali visiškai neatitikti jūsų įgimtų ir įgytų savybių bei interesų. Toks sprendimas beveik garantuotai įstumtų į kampą ir laimės gyvenime patirtumėte mažai, nes gyventumėte ne savo gyvenimą. Gal ir įgytumėte statusą, padidintumėte turtus, bet nesijaustumėte pakankamai gyvas. Jums neteiktų džiaugsmo veikla, jei ji neatitinka jūsų polinkių ir gebėjimų, joje patirtumėte daugiau streso ir nusivylimo, nes užsiimtumėte ne tuo, kam esate gabus ir kas jums patrauklu. Darbe žmonės praleidžia geriausius savo sąmoningo gyvenimo metus ir šviesiausią paros laiką. Ir nuo to, kaip gerai tą laiką praleisite, priklausys jūsų laimės ir pilnatvės jausmas. Todėl geriausia, kai jūs pats pasirinksite tai, kuo užsiimsite geriausiu savo gyvenimo laiku.

Pasitarti su kuo nors yra būtina

Aišku, renkantis profesiją jaunam žmogui pasitarti su kuo nors yra būtina. Svarbu yra tėvų domėjimasis tuo, kaip jų jūs renkatės profesiją, jų pagalba bei dalinimasis savo patirtimi bei žiniomis. Tik tėvams dažnai būna sunku susilaikyti nuo spaudimo, todėl kai kurie visai nusišalina nuo savo vaiko sprendimo dėl profesijos. Tai irgi būtų klaida. Todėl, kai tėvai jūsų klausinėja: ką galvojate apie būsimą profesiją, kuo remdamasis priimate sprendimus, dalinkitės savo mintimis. Pasakokite, ką renkasi jūsų draugai ir kodėl būtent tai renkasi. Tikėkite, kad tėvai klausysis jūsų samprotavimų, nekritikuodami, o susidomėję, kaip jūs priėjote prie savo išvadų, kokia informacija remiatės ir pan. Geri sprendimai yra pasiekiami ne pamokymų, o dialogo būdu. Dialogo, kurio metu ir viena, ir kita pusė klausosi, ką sako pašnekovas. Gerai, kai jūs esate laisvi nuo tėvų lūkesčių, bet kartu žinote, ką jie yra supratę apie gyvenimą. Be to, pats geriausias dalykas, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų, tai sudaryti sąlygas jiems išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų papildomuose užsiėmimuose. Taip pat toleruoti jų pomėgius, kurie tuose bandymuose išryškėja. Galite tai tėvams kartas nuo karto priminti.

Pasiteisina pagrįstai ir atsakingai apskaičiuota rizika

Profesijos rinkimasis yra įdomus ir gali būti žavintis procesas, nes žmogus pats gali spręsti, imtis asmeninės rizikos realizuoti savo idėją tapti kokios nors srities specialistu. Pats rizikos momentas savaime yra visiems jaudinantis, o kai kuriems žmonėms patrauklus. Čia norisi paminėti poeto žodžius: jei nerizikavai – gyvenimas neįskaitytas. Bėda tik ta, kad ne visa rizika pasiteisina. Akla rizika nepasiteisina beveik niekada. Pasiteisina tokia rizika, kuri yra apskaičiuota, pagrįsta pasirengimu. Tada rizikingas būna tik nedidelis šuolis, kurio metu jūs ryžtatės realizuoti gerai apgalvotą idėją, tuo pačiu atsisakydamas kitų galimybių. Taigi, kaip tą riziką apskaičiuoti, ką tirti, ką žinoti ir kaip pagrįstai ir atsakingai apsispręsti dėl savo profesinės ateities?

Alternatyvas pradėjote svarstyti jau seniai

Tikriausiai prisimenate pirmuosius svarstymus apie būsimą profesiją. Jie prasidėjo maždaug 6 metų amžiuje, kai dėdės ir tetos pradėjo klausinėti: “tai kuo gi būsi užaugęs?”. Jei klausia, tai tenka kažką atsakyti. Atsakymuose vaikai dažniausiai pamini populiarius herojus, tuo metu prestižą turinčias profesijas, jo aplinkoje gerbiamus darbus, kuriuos papildo savo vaizduote. Tačiau tie vaikų atsakymai nebūna atsitiktiniai. Vis tik vienas vaikas renkasi būti policininku, kitas – artistu, kiti statybininkais, lenktynininkais, dainininkais ir t.t. Ir tie skirtingi pasirinkimai būna paremti individualiomis savybėmis, individualia patirtimi ir jau pradedančiais skleistis gebėjimais bei polinkiais vienokio ar kitokio pobūdžio veiklai.

Tęsinys kitos savaitės straipsnyje.

Šaltinis: psichologai.lt