
Darbo rinka Vilniuje 2025 m. rudenį: kokių specialistų trūksta, kiek jie uždirba ir kurie sektoriai auga sparčiausiai
Vilnius šiandien – ne tik politinė, bet ir ekonominė Lietuvos širdis. Miestas pulsuoja tarptautinių kompanijų tempais, jame gimsta startuoliai, o atlyginimai čia jau kurį laiką yra aukščiausi šalyje. Tačiau už šio paveikslo slepiasi ir kontrastai: greta programuotojų, uždirbančių kelis tūkstančius eurų, nuolat ieškoma mokytojų, slaugytojų, pardavėjų ar valytojų, kurių atlyginimai kartais nesiekia net pusės sostinės vidurkio.
Vidutiniai atlyginimai – rekordiniai, bet skirtumai ryškūs
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. II ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas Sostinės regione pasiekė 2 633 eurus. Tai net 450 eurų daugiau nei visos Lietuvos vidurkis. Tačiau „vidutinis atlyginimas“ neatskleidžia tikrosios realybės. Vilniuje atlyginimų žirklės itin plačios – nuo vos 1 000 eurų „ant popieriaus“ už kasdienius aptarnavimo darbus iki 8 000 eurų ir daugiau už aukštos kvalifikacijos technologinius vaidmenis.
Pardavėjai-konsultantai šiuo metu gali tikėtis apie 1 400 eurų bruto, sandėlio darbuotojai – maždaug 1 800 eurų, klientų aptarnavimo specialistai – 1 500 eurų, o buhalteriai – apie 2 100 eurų. Tačiau IT ir finansų pasaulyje rėžiai kelia visus standartus: Vinted skelbimuose vyresnysis „Backend Engineer“ ar „Technical Program Manager“ Vilniuje gali gauti nuo beveik 5 iki daugiau nei 8 tūkst. eurų per mėnesį. Energetikos įmonės, tokios kaip „Ignitis“, už sistemų administratorius siūlo 2 800–4 200 eurų. Finansų srityje vyr. buhalteriai ar aukšto lygio analitikai Vilniuje uždirba iki 5 tūkst. eurų. Šie pavyzdžiai rodo, kad sostinėje atlygio skirtumai tarp sektorių siekia net keturis kartus.

Kokie darbuotojai paklausiausi
Nepaisant to, kad Vilnius dažnai pristatomas kaip startuolių sostinė, realus kasdienis poreikis visai kitoks. Miestui nuolat trūksta mokytojų – ypač matematikos, lietuvių, anglų kalbos ir pradinio ugdymo pedagogų. Rugsėjo pradžioje savivaldybės puslapyje vis dar buvo sąrašai laisvų pedagogų vietų. Ne mažesnė problema – sveikatos apsauga. Ligoninėse ieškoma slaugytojų, jų padėjėjų, kineziterapeutų, gydytojų.
Kvalifikuotų meistrų paieška taip pat nesibaigia. Elektrikai, suvirintojai, CNC operatoriai, automatikai – tai profesijos, kurių Vilniuje nuolat trūksta. Be šių specialistų strigtų pramonė, gamyba ir statybos. O mažmeninės prekybos tinklai, logistikos įmonės ir netgi kurjerių bendrovės kas savaitę ieško pardavėjų, sandėlininkų, vairuotojų, valytojų. Net tokios didelės bendrovės kaip „Lidl“ ar „OK transportas“ nuolat skelbia darbo pasiūlymus Vilniuje, nes darbuotojų kaita šiuose sektoriuose itin didelė.
Startuoliai ir fintech – sostinės veidas
Kartu Vilnius – neabejotinas technologijų ir startuolių centras. Čia aktyviausiai samdo keli garsiausi Lietuvos vardai. Vinted plečia savo komandas, siūlydama aukštus atlygius inžinieriams ir produktų vadovams bei startuodama „Engineering Academy“, skirtą jauniems specialistams. Nord Security, valdanti tokius produktus kaip „NordVPN“, globaliai ieško šimtų darbuotojų, o Vilniuje siūlo apmokamas stažuotes „NordIn“ programoje.
Žaidimų kūrėjų bendrovė Wargaming Vilnius ieško programuotojų, dizainerių ir kokybės užtikrinimo specialistų. Revolut Bank Lithuania reguliariai plečia analitikų, atitikties ekspertų ir operacijų komandą. Kilo Health ir Oxylabs taip pat aktyviai samdo įvairių sričių specialistus, viešai skelbdamos ir atlygio rėžius. Šie vardai rodo, kad Vilniaus technologijų sektorius ne tik išlieka aktyvus, bet ir yra vienas pagrindinių darbo rinkos variklių.
Nedarbo lygis ir ateities iššūkiai
2025 m. pavasarį Vilniaus mieste registruotas nedarbo lygis siekė 8,8 proc. – gana aukštas rodiklis sostinei, tačiau matoma mažėjimo tendencija. Tai reiškia, kad darbo rinka lėtai, bet stabiliai sugeria daugiau žmonių. Nedarbo lygis mažėja dėl dviejų priežasčių: sparčiai augančių paslaugų ir technologijų sektorių bei aktyvių programų, skirtų jaunimui ar perkvalifikacijai.
Vis dėlto ne visi horizontai tokie šviesūs. Birželį Seimas priėmė mokesčių reformą, kuri įsigalios nuo 2026 metų pradžios. Pelno mokesčio tarifas didės, atsiras naujų įnašų draudimui. Verslas jau dabar kalba apie kaštų augimą. Ypač tai gali paliesti mažo pelningumo sektorius – prekybą, viešbučius, restoranus, paslaugas. Nors oficialių atleidimų dėl reformos dar nefiksuota, tikėtina, kad dalis įmonių 2026-aisiais gali svarstyti, kaip optimizuoti darbuotojų skaičių.
Dvi realybės viename mieste
Vilniaus darbo rinka šiandien atrodo tarsi padalinta į dvi dalis. Vienoje – aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys tarptautinėse komandose ir uždirbantys kelis tūkstančius eurų per mėnesį. Kitoje – kasdienius darbus dirbantys žmonės, kurių atlygis kartais nesiekia net trečdalio technologijų sektoriaus algų. Pardavėjas ar padavėjas dažniausiai gauna 800–1200 eurų „į rankas“, valytojas – apie 1 100–1 300 eurų bruto, tuo tarpu programuotojas ar IT vadovas uždirba 5–8 tūkstančius.
Ir vis dėlto abi šios realybės sostinei vienodai svarbios. Be aptarnavimo sektoriaus nebūtų kasdienio miesto ritmo, be technologijų ir finansų – nebūtų investicijų, tarptautinio matomumo ir ekonomikos augimo. Ši įvairovė ir sudaro tikrąjį Vilniaus darbo rinkos veidą.
Miesto iššūkis šiandien – kaip subalansuoti šias dvi realybes. Darbdaviai turi ieškoti būdų pritraukti žmonių į profesijas, kur atlyginimai žemesni, o darbuotojai – atrasti savo galimybes ten, kur paklausa nuolat didelė. Viena aišku: Vilnius ir toliau bus vieta, kur susikerta aukštos pridėtinės vertės sektoriai, gyvybiškai svarbios kasdienybės profesijos ir ryškiausi Lietuvos darbo rinkos kontrastai.