Mokykloje savo verslą pradėjęs lietuvis: į universitetą nestosiu

Mokykloje savo verslą pradėjęs lietuvis: į universitetą nestosiu

2014-03-18
Šiemet mokyklą baigęs Jokūbas Laukaitis galėtų būti pavyzdys kiekvienam norinčiam įkurti nuosavą verslą. Nuo penkiolikos metų besisukantis verslo pasaulyje vaikinas nelaukia, kol kas nors jam duos šansą – jis drąsiai imasi naujų idėjų ir stebina vis naujais priimtais iššūkiais.

„Vienas iš didžiausių jaunų žmonių stabdžių trukdančių imtis verslo yra tai, kad niekas neklausia, ką jie nori daryti savo gyvenime. Pavyzdžiui, mokykloje nesirenka, ką jie norėtų mokytis, tai jiems tiesiog pasakoma. Kalbant apie studijas, dažnam tėvai jau yra numatę karjerą penkiasdešimčiai metų į priekį: „Mūsų seneliai buvo gydytojai, tėvai taip pat buvo gydytojai, mes su tavo mama/tėvu esame gydytojai, tad ir tu turėsi išlaikyti šią šeimos tradiciją. Jeigu vis dėlto nuspręsi studijuoti filosofiją/tapybą/žurnalistiką/daug kitų specialybių, nemokėsime už tavo mokslus ir turėsi pats/pati save išsilaikyti“. Tad, kai visą gyvenimą nepriimi svarbiausių gyvenimo sprendimų savo galva, ilgainiui gali prarasti savarankiškumą ir iniciatyvumą“, - įsitikinęs J. Laukaitis.
Trys mėnesiai – penkios Azijos šalys
Pats jis nusprendė nepasiduoti visuomenės spaudimui ir stengiasi atrasti kryptį, kuri jį tikrai žavėtų. Spalio mėnesį pakviestas į konferenciją Malaizijoje jis taip susižavėjo Azija, kad nusprendė ten užsibūti ilgiau. Per trumpą laiką apkeliavęs ir Singapūrą, Indoneziją, Londoną, Kembridžą ir Amsterdamą jis metė sau iššūkį. Vaikinas nusprendė per tris mėnesius ne tik aplankyti, bet ir pagyventi penkiose skirtingose Azijos šalyse – Tailande, Vietname, Malaizijoje, Indonezijoje bei Filipinuose.
„Dažnai jaunas žmogus net neįsivaizduoja, ką norėtų studijuoti. Spaudžiami visuomenės bei tėvų jie renkasi tai, kas papuola po ranka. Dėl tokių sprendimų susiformavo fenomenas, vadinamas „Edukacine infliacija“. Anksčiau, kai tik nedidelė dalis visuomenės turėjo aukštuosius laipsnius, baigęs universitetą galėdavai tikėtis užtikrinto darbo bei finansinio saugumo iki gyvenimo galo. Dabar, kai tiek daug žmonių turi diplomus, tai patapo nebe kertiniu kriterijumi gauti darbą – diplomas nuvertėjo. Tačiau tai ne blogiausia. Blogiausia yra tai, kad tiek daug žmonių studijuoja tai, ko nemėgsta. Todėl jie nusivilia studijomis, yra nelaimingi ir nuolat kankinami minčių, jog švaisto savo laiką. Dėl šių priežasčių daug protingiau yra atrasti studijų kryptį, kuri iš tiesų žavi ir tik tada pradėti studijuoti“, - patikino vaikinas.
Tiesa, laiko veltui jis negaišta – visur keliauja su kompiuteriu, tad esamų darbų neapleidžia.
„Kiekvienas rytas man dabar toks pat kaip mažam vaikui Kalėdų rytas. Negali sulaukti, kada pabusi ir tik atsikėlęs bėgsi prie eglutės, pažiūrėti, ką gavai dovanų. Panašiai ir man - kiekviena diena yra visiškai nauja patirtis, niekada negaliu žinoti, kas šiandien laukia, su kokiais žmonėmis susipažinsiu, ką suvoksiu. Išmokau labai daug apie azijiečių kultūrą, papročius, tradicijas, apie jų verslo klimatą ir tendencijas bei daug kitų įdomių dalykų. Šiuo metu vis dar tiriu skirtingas verslo idėjas, kurios gali veikti šiose bei Vakarų rinkose ir po kelionės planuoju panaudoti savo įžvalgas naujam verslo projektui“, - pasakojo J. Laukaitis
Lietuviams trūksta įkvepiančių pavyzdžių
Paklaustas, ar neketina vėliau vis dėl to studijuoti, jis patikina, kad mokytis niekada ir nebuvo sustojęs. Vaikinas pasakoja skaitantis daug knygų, nuolat vaikštantis į renginius, besiklausantis paskaitų ir bendraujantis su daug pasiekusiais verslininkais ir įdomiais žmonėmis.
„Tačiau studijuoti universitete neketinu. Ne todėl, kad nenoriu mokytis. Priešingai, manau, kad neidamas į universitetą galiu mokytis daug greičiau bei efektyviau. Aišku, jei norėčiau tapti daktaru, net nemąstyčiau apie galimybę neiti į universitetą – būčiau pats uoliausias mokinys. Tačiau mano atveju taip nėra“, - atviravo vaikinas.
Visą laiką praleidęs bedirbant su internetiniais verslais dažniausiai nesiorientuojančiais į Lietuvos tinką, jis nėra linkęs prognozuoti, kokių verslų trūktų Lietuvos regionams, tačiau yra įsitikinęs, kad lietuviams labiausiai trūksta įkvepiančių, sektinų pavyzdžių.
„Rizikuoti, daug dirbti ir priimti ryžtingus sprendimus turi tapti kieta. Reikia, kad visuomenėje būtų mažiau tabu temų, kad žmonės būtų skatinami priimti sprendimus savo galva, kad nebeliktų blogo ir gero kelio. Kalbant apie edukaciją, turėtume pakeisti išsilavinimo apibrėžimą. Taip, universitetas yra viena iš vietų, kur gali įgyti išsilavinimą, tačiau tai toli gražu nėra vienintelis būdas. Išsilavinimas nėra diplomo turėjimas. Tai daug platesnė sąvoka“, - patikino vaikinas.
Jis pasakojo kas kartą nuoširdžiai nustembantis išgirdęs, kad Lietuvoje dar yra žmonių, kurie verslininkus laiko sukčiais bei apgavikais.
„Verslininkai yra žmonės, kurie, spręsdami žmonių kasdienes problemas, gerina visos visuomenės gyvenimą. Tad galbūt šis giliai įsišaknijęs požiūris senojoje kartoje vis dar turi įtakos jaunimui. Tačiau tokios sėkmingos kompanijos, kaip „Vinted“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ir kt. skatina vis daugiau ir daugiau žmonių galvoti apie savo verslą. Esu tikras, kad ateity ši tendencija vis ryškės“, - patikino J. Laukaitis.


Šaltinis: delfi.lt
Ieškote darbuotojo?
Pasitarkime
+370 609 93299
Profesionali patyrusių Dirba.lt specialistų pagalba surandant darbuotojus