Ką daryti, jeigu noriu susitvarkyti asmeninius reikalus darbo metu?

Ką daryti, jeigu noriu susitvarkyti asmeninius reikalus darbo metu?

2014-11-04
Dirba.lt nuomonė:
Manome, kad visų pirma reikėtų suprasti, kad visi vadovai žmonės ir tikrai supras dėl neatidėliotinų reikalų. Jeigu yra darbo, kurį turite būtinai padaryti tarkitės su vadovu, kad atidirbsite vėliau ir pateiksite rezultatus. Ateities įmonės priklausys lankstiems vadovams, nes darbuotojas turėtų būti vertybė. Be komandos, vadovas vienas nieko nepadarys. Tad nepiktnaudžiaujant, patariame protingai tartis su savo vadovu ir manome, kad pavyks. Būtų įdomu sužinoti atvejų, kurie darbdaviai kaprizingai neišleidžia būtiniems reikalams. Pasidalinkite komentaruose.

Nors darbas ir asmeniniai reikalai skamba kaip nesuderinami dalykai, gyvenimas pateikia įvairių staigmenų, mano Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė. Tačiau teisininkė nurodo, kad yra tik keletas išimtinių atvejų, kai Darbo kodeksas numato pareigą darbdaviui išleisti iš darbo tam tikram laiko tarpui.

Darbo metu gali tekti tvarkyti ir suplanuotus reikalus, kurių dėl objektyvių priežasčių negalima sutvarkyti prieš ar po darbo, pvz. vizitai pas gydytoją ar oficialių reikalų sutvarkymas. Gali pasitaikyti ir nenumatytų nelaimingų atsitikimų.
„Mums, kaip darbuotojams, būtų labai patogu žinoti, kad tokiame puslapyje, tokiame straipsnyje numatyta tokia garantija: jeigu nutiko tai, darbdavys man turi sudaryti tokias ir tokias sąlygas. Tačiau tai yra nerealu ir teisės aktai numato tik labai nedidelę dalį tokių situacijų“, – tvirtina D. Petrylaitė. Jos teigimu, paprastai tai yra susitarimo reikalas, o tai, žinoma, gali sukelti ginčų.
Tačiau yra tik keletas išimtinių atvejų, kai Darbo kodeksas numato darbdaviui pareigą išleisti darbuotoją iš darbo tam tikram laiko tarpui, pvz., nėščias darbuotojas, kurios turi tikrintis sveikatą būtent dėl savo būsenos. Taip pat garantija numatoma darbuotojams, kurie serga profesine liga arba yra sužaloti darbe. Jie turi teisę darbo metu pasiprašyti būti išleisti ir už šį laiką jiems yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.
„Dar reikėtų pažymėti specialią darbuotojų kategoriją – t. y. valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas reguliuoja specialus įstatymas. Šie darbuotojai turi labai lanksčią ir sąžiningą garantiją“, – mano teisės specialistė. Pasak jos, valstybės tarnautojas, susitaręs su savo darbdaviu, gali gauti iki vienos laisvos darbo dienos sveikatos priežiūros paslaugoms ir kitiems būtiniems asmeniniams reikalams.
„Žinoma, 8 darbo valandos yra maksimumas, kartais tiek nereikia. Į tai reikia žiūrėti objektyviai“, – primena VU Teisės fakulteto docentė.
Teisininkės teigimu, darbdaviai jau stengiasi priimti specialias tvarkas. Kartais tai sureguliuoja darbo tvarkos taisyklėse. „Tačiau reikia žinoti, kad, kas benutiktų, trenkti durimis ir palikti darbo vietą negalima. Priešingu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip darbo drausmės pažeidimas“, – įspėja D. Petrylaitė.
Teisininkė pataria – net jeigu nėra iš anksto nustatyta, kaip paprašyti, kieno atsiklausti, reikėtų pranešti vadovams ar vyresniems kolegoms ir tik tada palikti darbo vietą. „Nereikėtų nustebti, jeigu kai kurie darbdaviai reikalauja raštu pasiprašyti ir nurodyti priežastį. Iš principo to reikalauti darbdaviai gali“, – tikina pašnekovė.
Artimojo mirties atveju darbdavys privalo išleisti darbuotoją iki trijų darbo dienų nemokamų atostogų. Valstybės tarnautojams už šias dienas yra apmokama.
Teisės specialistė teigia, kad ir žalingus įpročius ar kavos pertraukėles dabar įprasta sureguliuoti vidiniais teisės aktais – duoti žmonėms 5–10 minučių kas kažkiek valandų.

Šaltinis: LRT
Ieškote darbuotojo?
Pasitarkime
+370 609 93299
Profesionali patyrusių Dirba.lt specialistų pagalba surandant darbuotojus