Darbuotojų aukso amžius – jau netrukus

Darbuotojų aukso amžius – jau netrukus

2014-04-11
Atsigaunanti ekonomika ir mažėjantis nedarbas vėl primena apie perkaitimą darbo rinkoje.
„Swedbank“ banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ši problema Lietuvoje pradės ryškėti 2016 m., o po maždaug penkerių metų bus galima prisiminti laikus, kai atlyginimai didėjo dviženkliais skaičiais, palikdami našumą uodegoje.

„Pavyzdžiui, jau pernai darbo užmokestis augo sparčiau nei darbo našumas. Šiemet bus tokia pati situacija, tačiau kol kas atotrūkis nėra labai didelis ir tai nemažina konkurencingumo. Tačiau 2016 m. pradžioje darbo užmokesčio augimas gerokai viršys našumą, o tai gali mažinti išorinį konkurencingumą. Estijoje jau matyti labai rimtų darbo rinkos perkaitimo ženklų: ten yra daug mažesnis nedarbas, daugelyje sektorių akivaizdžiai trūksta darbuotojų, nedarbo lygis yra žemiau natūralaus“, - DELFI sakė ekonomistas.
Pavyzdžiui, pernai darbo užmokestis Estijoje augo daugiau nei 7 proc., nors darbo našumas nedidėjo. Tuo metu Lietuvoje realus darbo užmokesčio didėjimas buvo apie 4 proc., o produktyvumas beveik nedidėjo.
Tiesa, prieš tai kelerius metus produktyvumas Lietuvoje augo, o realus atlyginimas vis tiek mažėjo. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvos buvo 2340 Lt neatskaičius mokesčių.
Tačiau N. Mačiulis prognozuoja, kad Rusijos-Ukrainos krizės kontekste pertekliniai Estijos darbo rinkos lūkesčiai turėtų stabilizuotis. Tuo metu Lietuvoje atlyginimai augs 5 proc.
„Šiais ir kitais metais dar ne, bet, manau, kad kitais metais nedarbo lygis nukris žemiau natūralaus, o 2016 m. išryškės struktūrinio nedarbo problema (kai esantys bedarbiai neturi reikiamos kvalifikacijos – DELFI). Europos Komisija vertina, kad natūralus nedarbo lygis yra apie 10 proc. Tai reiškia, kad žemiau šio skaičiaus sumažinti nedarbo lygį yra gana sudėtinga“, - aiškino pašnekovas.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį nedarbas Lietuvoje buvo 10,8 proc.
„Esant tokiam nedarbui kai kuriuose sektoriuose, kur trūksta darbo jėgos, darbdaviai yra priversti darbo užmokestį didinti daug greičiau nei didėja darbo našumas. Tai jau yra darbo rinkos perkaitimo ženklas“, - teigė ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvoje tokiu galima įvardyti informacinių technologijų sektorių, kai kurias inžinerines ir statybų srities specialybes.
„Tačiau prognozuojamas perkaitimas tikrai neprimins 2004-2007 m., kai vidutinis darbo užmokestis augdavo 20 proc., o darbo našumas 6-7 proc. per metus”, - teigė N. Mačiulis.
Ber tokie laikai irgi ateis, jeigu nebus sprendžiamos demografinės problemos.
„Ši problema jau irgi yra prognozuojama šio dešimtmečio pabaigoje, kai labai smarkiai pradės kristi 25-34 m. gyventojų skaičius ir atsivers demografinė duobė. Darbo rinkoje bus šokas, nes darbdaviai turės rimtą problemą – ir kvalifikuotos, ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, Taigi tuo laikotarpiu yra labai rimtos prielaidos darbo rinkos perkaitimui, nes trūks jaunų darbuotojų ir daug daugiau darbuotojų išeis į pensiją nei įsilies į darbo rinką. Apie šį iššūkį reikėtų jau dabar pagalvoti“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, situaciją galėtų pakeisti pasikeitusi imigracijos politika, tačiau tai padaryti nėra labai lengva.
„Potencialiai imigrantus Lietuva gali vilioti iš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos – DELFI) šalių. Tačiau, turint omenyje, kad tos valstybės, kurios turi daugiau NVS piliečių, šiuo metu nesijaučia labai saugiai, manau, kad mažai tikėtina, jog per artimiausius kelerius metus visuomenės požiūris ir imigracijos politika pasikeistų“, - teigė N. Mačiulis.
DELFI primena, kad 2012 m. dėl didesnio mirusiųjų nei gimusiųjų skaičiaus Lietuva sumažėjo beveik 7 tūkst. gyventojų, o dėl emigracijos – daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Praėjusių metų pradžioje šalyje gyveno beveik 3 mln. žmonių.

Šaltinis: delfi.lt
Ieškote darbuotojo?
Pasitarkime
+370 609 93299
Profesionali patyrusių Dirba.lt specialistų pagalba surandant darbuotojus