Lietuvos darbo rinką gaivinti padėtų socialinis dialogas

Lietuvos darbo rinką gaivinti padėtų socialinis dialogas

2009-05-21

Socialinis dialogas – būtina demokratinės visuomenės gyvavimo sąlyga, laikoma itin svarbiu geros valstybinės vadybos elementu. Dažnai tvirtinama, kad daugelis smulkių, kasdienių klausimų, šiuo metu sprendžiamų su darbdaviu, tiesiog išnyktų išsprendus juos kolektyvinėje sutartyje.

Lietuva palengva eina Europos socialinio dialogo modelio link ir tam ypač turėtų pasitarnauti priemonė „Socialinio dialogo skatinimas“, kuriai įgyvendinti 2007–2013 m. bus skirta 15 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

Socialinis dialogas – demokratinė vertybė

Socialinis dialogas, be kurio neįsivaizduojama šiuolaikinė demokratinė visuomenė, Vakarų Europoje atsirado kaip iniciatyva ,,iš apačios“ – darbuotojai kvietė darbdavius kalbėtis apie darbo sąlygas, abipusius interesus užfiksuoti sutartyse. Pirmosios kolektyvinės sutartys buvo sudaromos įmonėse kaip partnerių dokumentas, maksimaliai atitinkantis abiejų šalių interesus.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Boguslavo Gruževskio, socialinį dialogą apibūdina trys pagrindiniai rodikliai.

„Pirmiausia tai profesinių sąjungų arba darbuotojų organizacijų aprėpties rodiklis, kuris rodo, kokią dalį visų samdomų darbuotojų sudaro darbuotojų organizacijų nariai. Šis rodiklis Lietuvoje kol kas yra žemiausias iš visų ES šalių“, – sakė B.Gruževskis.

Antras rodiklis yra darbdavių organizacijų aprėpties lygis, rodantis, kokią dalį visų darbdavių sudaro darbdaviai, priklausantys tam tikroms organizacijoms. Jis taip pat vienas žemiausių rodiklių iš ES šalių. Žemiausias yra ir pagrindinis – kolektyvinių sutarčių aprėpties rodiklis, apibūdinantis socialinį dialogą. Kolektyvinės sutartys Lietuvoje tesudaro 10–15 proc.

Vis dėlto teigiamų pokyčių yra, ir palengva einama Europos socialinio dialogo modelio link – darbdaviai vis labiau pastebi darbuotojus kaip partnerius, o ne tik kaip darbo jėgą. Darbuotojai, ypač susibūrę į organizacijas, taip pat vis labiau vertina darbdavius kaip partnerius, su kuriais reikia bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų.

Šiandien Lietuvos profesinėms sąjungoms priklauso mažiau nei 15 proc. visų darbuotojų, o daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių profesinės sąjungos vienija nuo 50 iki 80 proc. darbo santykius turinčių asmenų.

Šiuo metu pagrindinė socialinio dialogo institucija yra LR trišalė taryba, kuri kas dvejus metus patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros priemonių planus.

„Šio ekonominio sunkmečio metu itin svarbu, kad trišalis socialinis dialogas nacionaliniu lygiu vyktų ir toliau, būtų kartu ieškoma sprendimų ir valstybinės svarbos klausimais. Vienas iš geriausių pavyzdžių – Olandijoje pasiektas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatyta padidinti paramą inovacijoms, sumažinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių mokesčių naštą, skatinti namų renovaciją, investuoti į infrastruktūrinius projektus – kelių tiesimą ir priežiūrą, uostų krantinių priežiūrą, viešojo sektoriaus pastatų – mokyklų, ligoninių renovaciją“, – pasakojo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Socialinio dialogo skatinimas

Siekiant paskatinti skirtingų socialinių grupių bendravimą ir tarpusavio supratimą, rasti visuomenei aktualių problemų sprendimus, 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioritete „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ numatyta priemonė „Socialinio dialogo skatinimas“.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos politikos skyriaus vyr. specialistės Lionginos Beinoravičienės, socialiniai partneriai (profesinės sąjungos ir darbdaviai) bus skatinami ieškoti sutarimo ir įgyvendinti bendras priemones užtikrinant darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos pokyčių: didinant darbo rinkos lankstumą, kokybišką ir socialiai saugų užimtumą, stiprinant socialinę aprėptį. Tai ypač svarbu regioniniu lygiu – regionuose socialinio dialogo vaidmuo ir gebėjimai yra mažiau išplėtoti nei nacionaliniu lygiu.

ESF lėšos skiriamos siekiant skatinti socialinį dialogą bei stiprinti socialinių partnerių gebėjimus ir bendradarbiavimą, ypač regioniniu lygiu ir sektoriuose, taip pat valstybės sektoriuje. Numatoma remti darbdavių ir darbuotojų organizacijų mokymus apie darbuotojų teises ir pareigas, lanksčių ir inovatyvių darbo formų diegimo galimybes. Tokie mokymai – vienas iš būdų paskatinti diegti minėtas darbo formas.

Kvietimas paraiškoms – jau gegužę

Parama bus teikiama projektams, gerinantiems socialinio dialogo gebėjimus bei kompetenciją darbo užmokesčio, darbo našumo ir produktyvumo, nelegalaus darbo prevencijos, darbo tarybų kūrimo, darbo sąlygų gerinimo srityse, skatinantiems partnerius bendrai spręsti lygių galimybių užtikrinimo, netolygumo darbo rinkoje ir kitas problemas.

Kvietimus teikti paraiškas pagal priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“ numatoma skelbti jau gegužę.

Projektus pagal šią priemonę gali įgyvendinti darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos.

Siekiama, kad įgyvendinus šią priemonę būtų pasirašyta 600 kolektyvinių sutarčių, 10 šakos kolektyvinių sutarčių, įsteigta 20 trišalių ir dvišalių tarybų ir komisijų apskrityse bei savivaldybėse, įmonėse įsteigta 70 darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, mokyme dalyvautų 15 tūkst. asmenų, iš jų 9 tūkst. sėkmingai baigtų mokymus įgydami kvalifikacijos ar neformaliojo mokymo kursų baigimo pažymėjimus.

Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos visuomenės informavimo kampaniją apie 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinę paramą Lietuvai. Užs.Nr. 001

Ieškote darbuotojo?
Pasitarkime
+370 609 93299
Profesionali patyrusių Dirba.lt specialistų pagalba surandant darbuotojus