Bedarbių apklausa: 80 proc. respondentų pusę metų aktyviai ieškojo darbo

Bedarbių apklausa: 80 proc. respondentų pusę metų aktyviai ieškojo darbo

2013-06-21
Lietuvos darbo birža kasmet atlieka bedarbių apklausą motyvacijai išsiaiškinti, kokie bedarbių kreipimosi į darbo biržą tikslai ir priežastys, kokios bedarbių neįsidarbinimo priežastys. Tokios apklausos padeda numatyti efektyviausias priemones bedarbiams integruotis į darbo rinką. Jų rezultatai parodo bedarbių lūkesčius ir ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos bedarbių įsidarbinimo galimybės. Ilgai nerasdami darbo, žmonės praranda pasitikėjimą savo jėgomis, įgyta kvalifikacija ir gebėjimais, sumažėja jų motyvacija darbo paieškai.

Šalies teritorinių darbo biržos klientų aptarnavimo skyriuose buvo apklausta 5,1 tūkst. respondentų. Tarp apklaustųjų didesnę dalį sudarė miesto gyventojai – 51 proc., moterų daugiau nei vyrų – 51 proc., daugiausia iš jų buvo 35-44 metų amžiaus bedarbių – 27 proc. Kas trečias respondentas turėjo profesinį išsilavinimą – 31 proc. ir darbo biržoje buvo registruotas nuo 1 iki 6 mėnesių – 36 proc. Beveik pusė apklaustų bedarbių buvo registruoti daugiau nei du kartus – 43 proc., tarp jų daugiausiai turėjo profesinį arba vidurinį išsilavinimą.
Apklausos rezultatai parodė, kad kas trečias bedarbis (32 proc.) beveik metus neturi nuolatinio ar laikino darbo, 26 proc. apklaustųjų nedirba daugiau nei dvejus metus.
Daugiausiai tarp registruotų daugiau nei dvejus metus bedarbių buvo turinčių vidurinį išsilavinimą (kas trečias) ir be jokios profesijos (kas ketvirtas). Todėl galima teigti, jog išsilavinimo stoka trukdo asmenims greičiau įsidarbinti.
Daugiausiai bedarbių, kurie darbo neranda daugiau kaip dvejus metus, registruota Panevėžio, Kauno ir Vilniaus teritorinėse darbo biržose. Kas trečias (32 proc.) darbo ieško iki 6 mėn., kas ketvirtas (21 proc.) – nuo 6 iki 12 mėnesių.
Kreipimosi į darbo biržą priežastys ir aktyvumas darbo paieškoje
Dažniausiai respondentai kreipėsi norėdami susirasti darbą – 83 proc. ir dėl socialinių garantijų – 42 proc. Palyginti su praėjusių metų apklausa, šios tendencijos išlieka beveik nepakitusios, tik 3 proc. išaugo besikreipusių į darbo biržą dėl socialinių garantijų, ir 1 proc. punktu išaugo besikreipusių dėl nedarbo draudimo išmokos. Beveik 2 proc. punktais sumažėjo norinčių dirbti ir 1 proc. punktu – persikvalifikuoti ar įgyti profesiją.
Daugiausiai respondentų, kurie į darbo biržą kreipėsi ieškodami laikino ar nuolatinio darbo, buvo Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Utenos teritorinėse dar biržose. Dėl socialinių garantijų irgi daugiausiai buvo minėtose teritorinėse darbo biržose, be Utenos.
Kas antras bedarbis, nerandantis darbo ilgiau nei dvejus metus, darbo biržoje registruojasi tik dėl socialinių garantijų.
Kaip ieškojo darbo?
Keturi iš penkių – 80 proc. respondentų per pastaruosius 6 mėnesius aktyviai ieškojo darbo (2012 m. — 82 proc.) ir 20 proc. prisipažino buvę neaktyvūs, savarankiškai darbo neieškoję. Aktyvių bedarbių dalis, palyginti su praėjusių metu atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 2 proc. punkto.
Darbo ieškodami 8 proc. respondentų kreipėsi į kitas įdarbinimo agentūras – 1 proc. punktu mažiau, o užsienyje darbo ieškojo apie 18 proc. – 1 proc. punktu mažiau nei 2012 metais.
Vyresni asmenys daugiausiai darbo ieškojo skaitydami skelbimus darbo biržoje, spaudoje, internete ir klausinėdami draugų, pažįstamų, giminių. Jauni asmenis iki 25 metų amžiaus aktyviau siuntinėjo CV darbdaviams nei 45 metų amžiaus ir vyresni bedarbiai – tokį atsakymą pasirinko ketvirtadaliu daugiau jaunų respondentų. Jaunimas taip pat aktyviau darbo ieško internetinėje Lietuvos darbo biržos svetainėje; jaunimas – 45 proc., vyresni – 24 proc. Taip pat tarp jaunimo daugiau ieškančių darbo užsienyje – 25 proc., tuo tarpu vyresni nei 45 metų amžiaus sudarė 9 proc.
Kokios neįsidarbinimo priežastys?
Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai neranda darbo ir kreipiasi į darbo biržą: nepakankamas išsilavinimas – 33 proc. ir mažas siūlomas darbo užmokestis – 31 proc. 2 proc. punktais mažiau bedarbių, manančių, kad nepakankamas išsilavinimas yra pagrindinė jų neįsidarbinimo priežastis. Tačiau 2 proc. punktais išaugo bedarbių dalis, manančių, kad nepalankios darbo sąlygos turi įtakos neįsidarbinti. Prie kitų neįsidarbinimo priežasčių bedarbiai nurodė, kad tai padaryti trukdo vyresnis amžius, maži vaikai, sunki sveikatos būklė taip pat bedarbiai įvardijo susisiekimą arba atvykimo į darbą problemas, jie pageidauja daugiau nekvalifikuoto darbo ir kt.
Palyginti su 2012 metais, 2 proc. punktais išaugo bedarbių dalis, norinčių dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, tačiau 3 proc. sumažėjo bedarbių, kurie mano, kad įgyta profesija, pakelta kvalifikacija ar persikvalifikavimas pasididintų jų įsidarbinimo galimybes.

LDB
Ieškote darbuotojo?
Pasitarkime
+370 609 93299
Profesionali patyrusių Dirba.lt specialistų pagalba surandant darbuotojus